bireti N N

См. также в других словарях:

• birėti — birėti, bìra, ėjo žr. byrėti: 1. Smėlys bìra nuo kalnelio Š. Rugiai šiemet pjaunant nebirėjo Kp. O ašaros kaip žirniai birėjo per skruostus Sz. | Duona bìra, pluta nesituri Dglš. | prk.: Pradėjo birėti nelaimės kaip iš maišo rš. Tylėk, ba kap… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• CAMELAUCIUM seu CAMELAUCUM — Macro est biretum Monachale Graecorum et Benedictinorum, cuius limbus binas appendices parabolicis figuris desinentes habet, quae faciei tempora contegunt; sed Benedictinorum sunt breviores. Suturae istiusmodi bireti in 4. partes aequales fiunt;… …   Hofmann J. Lexicon universale

• CORNETA — in Concil. Rotomagensi A. C. 1345. can. 32. Item inhibet, ne Clerici praesertim in sacris Ordimbus constituti longas et amplas cornetas in suis capuciis deferant, sed breves et decentes; bireti species est, in cornu figuram desinens, quomodo… …   Hofmann J. Lexicon universale

• FASCIA — ex Graeco Βασκία, ut videre est, apud Salmas. ad Solin. p. 138. non modo in vestitu, sed etiam in ornatu numeratur, Martiano Capellae l. 2. de Nupt. At cingulum, quo pectus annecteret, sibi prudens mater exolvit, et ne Philologia ipsius Phronesis …   Hofmann J. Lexicon universale

• PILEUS — I. PILEUS insigne domus, in urbe Siciliae Catana, cuius inhabitatores hominum pessimi, dicuntur Taisnierio apud Thom. Fazellum, de Rebus Sic. l. 1. c. 1. Tritum, inquiit, Taisnierius in Chiromantia sua, est proverbium, inter totius orbis homines… …   Hofmann J. Lexicon universale

• TURBANS — apud Turcas, capilli tegmen, ad Tiaram Persicum popularem proxime accedens; Graecis recentioribus φακεώλιον est, quasi fascia complicata. Vocis originem a Corybantio Graecorum veter. arcessit Gretserus, ad Codin. l. 2. c. 5. Nec vero Turcis solum …   Hofmann J. Lexicon universale

• apibirėti — apibirėti, apìbira, ėjo intr. Š truputį apibirti: Lubos kiauros, visa lova apibirėjo su spaliais Grg. birėti; apibirėti; įbirėti; išbirėti; nubirėti; pabirėti; prabirėti; pribirėti; subirėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

• birėjimas — sm. (1) → birėti 1: Birėjimai rugių! – net šiupa, kai keli pėdą ant vežimo Kp. Su tokiu tų ašarų birėjimu Grž …   Dictionary of the Lithuanian Language

• cinkos — ×cìnkos sf. pl. (1) žr. cinka: Jau visos senosios cìnkos ištrupėjo Rt. Kad davė į sieną, kad ir cìnkos pradėjo birėti Grg …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išbirėti — išbirėti, ìšbira, ėjo žr. išbyrėti: Vėjas daužė langą, ir stiklai išbirėjo Grg. Kad tau dantys išbirėtų! Ds. ^ Ką pasėsi, tai gal dar neužderės, bet iš ubago tarbelės vis neišbirė̃s Švnč. birėti; apibirėti; įbirėti; išbirėti; nubirėti; pabirėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

• nubirėti — nubirėti, nùbira, ėjo žr. nubyrėti 1: Nors šen ten nubirėjo, bet dar prikūlėm penkis pūrus Skd. Nubirėkit, gelsvos mano kaselės, nuo mano galvelės Prng. Da lino laiškai nenubirėjo Kp. birėti; apibirėti; įbirėti; išbirėti; nubirėti; pabirėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language